Užbaigus suvirinimo procesą naudojant veržlės taškinio suvirinimo aparatą, labai svarbu atlikti patikrinimus po suvirinimo, kad būtų užtikrinta suvirinimo kokybė ir nustatytų standartų laikymasis. Suvirintų jungčių vientisumui ir stiprumui įvertinti naudojami keli tikrinimo metodai. Šiame straipsnyje apžvelgiami įvairūs tikrinimo būdai, naudojami atliekant patikrinimą po suvirinimo atliekant veržlės taškinio suvirinimo operacijas.
- Vizuali apžiūra: Vizuali apžiūra yra pagrindinis ir pradinis suvirinimo kokybės vertinimo metodas. Patyręs inspektorius plika akimi apžiūri suvirinimo jungtis, kad aptiktų matomus defektus, tokius kaip paviršiaus nelygumai, suvirinimo briaunos vienodumas ir nepilno susiliejimo ar poringumo požymiai. Šis neardomasis tikrinimo metodas suteikia esminį grįžtamąjį ryšį apie bendrą suvirinimo siūlės išvaizdą ir gali rodyti galimus defektus.
- Neardomojo bandymo (NDT) metodai: a. Ultragarsinis bandymas (UT): UT naudoja aukšto dažnio garso bangas, kad patikrintų suvirinimo siūles, ar nėra vidinių defektų. Jis gali aptikti suvirinimo jungties nutrūkimus, pvz., įtrūkimus ar susiliejimo trūkumą, nepažeidžiant komponento. UT ypač naudinga aptikti paslėptus defektus kritinėse siūlėse.
b. Radiografinis bandymas (RT): RT apima rentgeno arba gama spindulių naudojimą, norint gauti suvirinimo jungties vidinės struktūros vaizdus. Ši technika leidžia inspektoriams nustatyti vidinius defektus, tuštumas ir intarpus, kurie gali būti nematomi vizualinio patikrinimo metu.
c. Magnetinių dalelių bandymas (MT): MT pirmiausia naudojamas feromagnetinėms medžiagoms tikrinti. Tai apima magnetinių laukų ir magnetinių dalelių pritaikymą suvirinimo paviršiui. Dalelės kaupsis vietose, kuriose yra defektų, todėl jas bus lengva aptikti.
d. Skysčio prasiskverbimo bandymas (PT): PT naudojamas neakytų medžiagų paviršiaus lūžimo defektams nustatyti. Ant suvirinimo paviršiaus užtepamas prasiskverbiantis skystis, o perteklius nuvalomas. Likusi skvarba atskleidžiama naudojant ryškalą, išryškinant visus paviršiaus defektus.
- Ardomasis bandymas (DT): Tais atvejais, kai reikia griežtai įvertinti suvirinimo kokybę, naudojami ardomieji bandymo metodai. Šie bandymai apima suvirinimo jungties dalies pašalinimą, kad būtų galima ištirti jo mechanines savybes ir stiprumą. Įprasti DT metodai apima: a. Tempimo bandymas: matuojamas suvirinimo siūlės atsparumas tempimui ir plastiškumas. b. Lenkimo bandymas: įvertina suvirinimo siūlės atsparumą įtrūkimams ar lūžiams, veikiant lenkimo įtempiams. c. Makroskopinis tyrimas: apima suvirinimo siūlės pjaustymą ir poliravimą, siekiant įvertinti jos struktūrą ir siūlės įsiskverbimą.
Norint užtikrinti suvirinimo jungčių, sukurtų taškinio veržlės suvirinimo aparatu, patikimumą ir kokybę, būtina atlikti patikrinimus po suvirinimo naudojant įvairius metodus. Vizualinės apžiūros, neardomųjų bandymų metodų ir, jei reikia, ardomojo bandymo derinys suteikia išsamių įžvalgų apie suvirinimo vientisumą ir pramonės standartų atitikimą. Įdiegę šiuos tikrinimo metodus, suvirinimo specialistai gali garantuoti suvirintų komponentų saugumą ir našumą įvairiose srityse.
Paskelbimo laikas: 2023-03-03
