Vidutinio dažnio keitiklio taškinio suvirinimo mašinų defektų ir specialių morfologijų įvadas

Vidutinio dažnio keitiklio taškinio suvirinimo aparatuose labai svarbu suprasti įvairius defektus ir specialias morfologijas, kurios gali atsirasti suvirinimo proceso metu. Šių trūkumų nustatymas ir jų priežasčių supratimas gali padėti pagerinti suvirinimo kokybę, padidinti produktyvumą ir užtikrinti suvirintų jungčių patikimumą. Šiame straipsnyje apžvelgiami dažni defektai ir specialios morfologijos, kurios gali atsirasti vidutinio dažnio taškinio suvirinimo aparatuose.

1. Suvirinimo defektai: 1.1 Akytumas: Akytumas reiškia dujų kišenių arba tuštumų buvimą suvirintoje jungtyje. Tai gali atsirasti dėl kelių veiksnių, įskaitant netinkamas apsaugines dujas, užterštumą arba netinkamą suvirinimo siūlės įsiskverbimą. Siekiant sumažinti poringumą, labai svarbu užtikrinti tinkamą dujų apsaugą, valyti ruošinio paviršius ir optimizuoti suvirinimo parametrus.

1.2 Neužbaigtas susiliejimas: Neužbaigtas susiliejimas įvyksta, kai nėra pakankamai sukibimo tarp netauriojo metalo ir suvirinto metalo. Dėl šio defekto gali susilpnėti jungtys ir sumažėti mechaninis stiprumas. Veiksniai, prisidedantys prie nepilno sulydymo, yra netinkamas šilumos tiekimas, netinkamas suvirinimo paruošimas arba neteisingas elektrodų išdėstymas. Tinkamas elektrodų išlygiavimas, tinkamas šilumos tiekimas ir tinkamos suvirinimo jungties konstrukcijos užtikrinimas gali padėti išvengti nepilno suliejimo.

1.3 Įtrūkimai: Suvirinimo įtrūkimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pvz., didelių liekamųjų įtempių, per didelio šilumos kiekio arba netinkamo jungties paruošimo. Labai svarbu kontroliuoti suvirinimo parametrus, vengti greito aušinimo ir užtikrinti tinkamą jungčių pritaikymą bei paruošimą prieš suvirinimą, kad būtų sumažintas įtrūkimų atsiradimas.

2. Ypatingos morfologijos: 2.1 Aptaškymas: purslai reiškia išlydyto metalo išsiskyrimą suvirinimo proceso metu. Tai gali atsirasti dėl tokių veiksnių kaip didelis srovės tankis, neteisinga elektrodo padėtis arba netinkama apsauginių dujų danga. Norint sumažinti purslų kiekį, būtina optimizuoti suvirinimo parametrus, išlaikyti tinkamą elektrodų išlygiavimą ir užtikrinti veiksmingą dujų apsaugą.

2.2 Įpjova: įpjova yra griovelis arba įdubimas išilgai suvirinimo briaunos kraštų. Tai atsiranda dėl per didelio šilumos tiekimo arba netinkamos suvirinimo technikos. Norint sumažinti sumažinimą, svarbu kontroliuoti šilumos tiekimą, išlaikyti tinkamą elektrodo kampą ir judėjimo greitį bei užtikrinti tinkamą užpildo metalo nusodinimą.

2.3 Per didelis įsiskverbimas: per didelis įsiskverbimas reiškia per didelį tirpimą ir įsiskverbimą į netauriųjų metalų, dėl kurių susidaro nepageidaujamas suvirinimo profilis. Tai gali atsirasti dėl didelės srovės, ilgo suvirinimo laiko arba netinkamo elektrodo pasirinkimo. Norint kontroliuoti pernelyg didelį įsiskverbimą, labai svarbu optimizuoti suvirinimo parametrus, parinkti tinkamus elektrodus ir stebėti suvirinimo baseiną.

Norint gauti aukštos kokybės suvirinimo siūles, labai svarbu suprasti defektus ir specialias morfologijas, kurios gali atsirasti vidutinio dažnio taškinio suvirinimo aparatuose. Nustatydami šių netobulumų priežastis ir įgyvendindami atitinkamas priemones, tokias kaip suvirinimo parametrų optimizavimas, tinkamo siūlių paruošimo ir tinkamo apsauginių dujų dangos palaikymas, gamintojai gali sumažinti defektų skaičių, pagerinti suvirinimo kokybę ir pagerinti bendrą vidutinio dažnio keitiklio taško veikimą. suvirinimo aparatai. Reguliarus patikrinimas, operatoriaus mokymas ir geriausios suvirinimo praktikos laikymasis yra būtini, kad suvirinimo siūlės būtų patikimos ir be defektų.